Penkioliką metų gyvenau kaime, ten baigiau aštuonias klases bei meno mokyklą (fortepijoną bei chorinį dainavimą). Tie paskutiniai metai nebuvo lengvi, nes jau pradėjau kelti klausimą, kuo noriu būti, muzikantu ar mediku. Bet viską gerai apgalvojęs nusprendžiau, jog noriu būti būtent odontologu, kuris laisvalaikiu muzikuoja. Tad mokslus kaip ir visi bendraamžiai turėjau tęsti visai šalia namų esančioje mokykloje. Toks dažniausiai būdavo visų planas. Tačiau aš turėjau svajonę. Jau tada supratau, jog norint pasiekti ją, turiu ieškoti galimybių.
Taigi, svajonė galėjo ir likti svajone, bet aš susikūriau planą. Norėjau mokytis kitur. Žinoma, dėl to, kad pasiekčiau savo svajonę, bet taip pat ir dėl man ten nejaukios aplinkos. Buvo daug ašarų, daug pokalbių su tėvais, mokytojų atkalbinėjimų ir net apkalbinėjimų iš visų pusių.
Tačiau galiausiai aš pradėjau mokytis gimnazijoje, kuri buvo kur kas toliau nuo namų, tad namo pas šeimą sugrįždavau tik savaitgaliais, kartais susergant (o sirgti buvo prabanga) ar atostogų metu. Gyvenimas pasisuko bent 180 laipsnių, tikrai.
Negalvokit, tai buvo didžiulis iššūkis, kurio, kitų nuomone, turėjau neįveikti. Aš turėjau ilgai neiškęsti, manęs turėjo nepastebėti "didžiulėje'' 30 mokinių klasėje, o ką jau apie visą mokyklą kalbėti.
Taip, kai patekau ten, niekas nepastebėjo, paskendau minioje, nes kiti turėjo gerokai daugiau pranašumų už mane. Buvo labai daug streso, labai. Tačiau ko tik neveikiau... Šiaip dažnai ariau kaip Jautis, kaip ir priklauso pagal zodiako ženklą. Tad vėl įstojau į meno mokyklą (violončelės programą), vedžiau įvairiausius renginius, pats dalyvaudavau juose, grojau (ir tebegroju) simfoniniame orkestre, savaitgaliais grodavau (kai galiu tebegroju) vargonais bažnyčioje, buvau vienos nevyriausybinės jaunimo organizacijos Kaišiadorių miesto skyriaus narys, vėliau pirmininkas, dalyvaudavau olimpiadose, konkursuose, lankiau baseiną, įvairius būrelius: matematikos (kas mane pažįsta, turėjo nusijuokti, nes žino, koks aš negabus jai, net pačiam šypseną sukėlė), chemijos, biologijos, geografijos, muzikos, rašiau mokyklos laikraštyje, dainavau kameriniame miesto chore.
Patirtys - nerealios. Tai labai plėtė akiratį, augino mane kaip žmogų. Tačiau viskas nebuvo rožėm klota, buvo neigiamų pasekmių...